2015 ieji

Metai pilni idomiu dalyku- vienas didziausiu - Elijui sukako 5.

Kadangi siandien jau gruodzio 23ioji, tai kazkaip norejosi sudelioti keleta prisiminimu i si puslapi.

Per siuos metus Elijas issivyste tikrai neblogai. Jau pamazele pradeda begioti. Laisvai pats eina zemyn ir aukstyn laiptais. Vejasi sese kai si bega link masinos.
Kitas didelis ivykis - Elijas pradeda suprasti danu kalba.
Gyvenimas pasidare daug daug lengvesnis, kai matau, kad jis supranta, kas jam sakoma.
Pagaliau sunus tapo vaiku ir suvokianciu aplinka asmeniu. Tai tikrai labai labai nuostabu, kad kalbuosi su asmeniu o ne su siena.
Be to darzelio aukletoja labai daug dirba, kad Elijas naudotu gestu kalba. Ir tai tikrai labai padeda jam isreiksti save ir savo poreikius, norus, papasakoti, kas vyksta jo sirdeleje.
Manau tik tokioje padetyje esanti mama/ tetis supras, apie ka rasau....

Kita aukletoja darzelyje papasakojo, kad Elijas jau pamazele iesko kitu vaiku artumo... tai nuostabus zenklas.
Ir tai, kad jis kiekviena ryta ateina pas mus i lova ir guli kartu rodo, kad jis jau tampa vaiku su savais norais ir suvokimu, kad visgi tevai yra jo apsauga...

Siais metais geguzes menesi atostogavome Portugalijoje. Idomi salis, o dar smagiau, kad aplankeme Jurga ir Eliseu. Eilini karta Jurgos buvimas salia sustiprino, padejo uzsiimti su vaikais, aprode Portugalija.

Elijas reagavo tikrai gerai, nebuvo dideliu konfliktu ar siaip isskirtiniu blogu dalyku....

Na, o jau nuo rudens savivaldybe pradejo mus klibinti del Elijo mokyklos....
man baisu, nes jis visgi vaikas, kurio issivystymas yra kaio 3,5 metu amziaus.... Baisu, sudetinga....

Bet ateitis parodys, kaip ir kas...

O pabaigai, jeigu kas nors skaitys sias eilute, noriu palinketi

Ramiu Sventu Kaledu ir geru 2016 uju metu.

Lai negandos, kurios temdo sirdi pasitraukia bet Kuciu vakara ir pripildo Dievisko romumo ir ramybes.

Linkejimai nuo Elijo ir jo seimos

liepa

Net nustebau pasitikrinusi, kad buvo daug perziuru siame dienorastyje.

Net nesitikejau, kad visgi sis dienorastis yra sekamas.

Viena is naujesniu sunaus nuorauku....

Vakar vyras pasake man, paziurek, koks jis jau didelis.
Ir tikrai, musu sunus jau didelis vaikas. Jo kunas jau didelis, pasidare sunkus. Ypac jeigu kartais reikia pakelti ji, tai nugara nudiegia kaip reikiant ir paskui skauda keleta dienu. Vis pamirstu, kad jau sveria daugiau nei  18 kg.

Kaip jis vystosi... Ogi pamazele.
Labai didelio progreso kaip ir nera. Taciau pamazele pradeda suprasti danu kalba. Labai dziaugiuosi, kad logopede suorganizavo visus aplink ji esancius zmones i grupe. Sitaip daug daug greiciau eina gaut informacija. Sitos grupes deka palengvejo, nes suzinojom, kokius zenklus jis naudoja ir kaip jis juos rodo....

Zenklu kalba bendraujame, ir frustacija del to, kad as jo nesuprantu, ko jis nori pasidare mazesne.
O ir Elijui daug smagiau, kad mes ji suprantame.
Deja, tariamoji kalba nesivysto. Bet svarbiausia, kad jis pradeda suprasti kalba ir jau gali isreiksti savo norus ir poreikius.

Elijui kita menesi sukaks 4 metai ir 6 menesiai.

Jo atsilikimas gan aiskus, jis visiskai nekramto maisto, tik ryja.
Is tariamosios kalbos yra tik keletas garsu, kurie pagal intonacija yra - Hej, far og mor ( labas, tevas ir motina)

Didziulis pasiekimas - pradejo eiti gan gerai, ir pradejo pats eiti laiptais. Kai buna geros nuotaikos, pats isikeberioja i autokedute.
O daugiau - viskas tas pats. Vis dar su sauskelnem, vis dar pats nevalgo, vis dar reikia nuolatines suaugusiojo prieziuros.

Facebooke radau toki komentara:

I zmones su Dauno sindromu reikia ziureti ne akimis, bet sirdimi.

Ta ir stengiuosi daryti, kasdien.

Kazkuria diena man toptelejo mintis - Elijas man yra mano Tabernakulis. Nes su juo praleidziu daug laiko, o suvokimo vis dar nera. Tad mano laikas yra aukojimasis CIA IR DABAR,  nesuvokiant, nesuprantant, bet BUNANT DABARTYJE.

Liepa - atostogu metas

Senokai berasiau kaip sekasi Elijukui...
Ogi visai neblogai.... Sakyciau net gerai.
Mano zuikis jau didelis vaikas. Net nepajutau, kaip greit jis uzaugo.... Vis sau sakydavau, kad mazas, kad nesuvokia, kad neturi protelio.
O vakar jis mane labai labai nustebino.....
Tai, kad jis pats nenori valgyt savo maisto jau manes nebestebina. Taciau po vakarienes jis paziurejo man labai giliai i akis ir parode 3 zenklus, kurie reiskia jo pakaitines seimos narius - Emma, Brian ir suo......


Pradzioje nepatikejau savomis akimis.... Galvoju, pasivaideno.... Perklausiau, ka jisai rodo.... Ir jis pakartojo visus tris zenklus is eiles ir istare savo aaaaa.

Nebeliko abejoniu.... Jis ju ilgisi. Nuostabu.... As pilnai ji suprantu. Taciau iki viesnages pas juos dar visa savaite ir del to as pasakiau, kad mes galime paskambinti Brianui. Vaikas apsidziauge.... Pradzioje sypsojosi, o paskui tai idemiai jo klausesi, kad net juokinga.....

Saunuolis mano vaikas, jau po trupuciuka pradeda suvokti savo norus ir juos isreiksti taip, kad as ji galiu suprasti.....
JEGA

Pamastymai komentaro deka

Ieva paliko komentara, kuris visgi suteike minciu pamastymui....
Istrigo zodziai  oriai, karaliskai.
Butent sie zodziai sukele jausmu audra, nes tikrai nesijauciu, kad turiu jegu ir stiprybes nutylet, kad jauciuosi suniskai ir slyksciai.

Pamenu musu destytoja Alma Stasuleviciute karta per paskaita apie lytini auklejime tikybos pamokose aiskino, kaip lytiskuma reikia pateikti paaugliams.
Paskaita istrigo del vieno posakio - nuplesti kauke netikrai vertybei.
Gal del to ir vis parasau si bei ta cionai, nes noriu nuvainikuoti ta suvokima, kad yra tabu kalbet apie savo jausmus, tabu kalbet, kad nekenciu savo vaiko negalios, bet myliu ji is visos savo sirdies.
Tabu, kad  kartais yra sunku, labai sunku isgyventi sia diena, nes nesijauciu gerai. Tabu, kad negalima atvirai kalbet apie isgyvenimus ir apimancias emocijas, nes jos neatitinka visuomenes normu....

TAIP, yra sunku gaut neigalu vaika. TAIP,  as nesijauciu, kad jis vertas gyventi si gyvenima ir buti nuolat priklausomas nuo kitu.TAIP, NEKENCIU BEPRASMISKOS GENETINES KLAIDOS.
Ir visa ta parasius, vistiek MYLIU savo sunu nes jis gi nera kaltas del to.... Niekas nera kaltas, bet silpnumas gi zmogaus dalis, ir ta reikia priimti nuolankiai ir pagarbiai.
ypac, kai tas silpnumas yra manes pacios dalis.

Galbut atrodys, kad teisinuosi, ne, tiesiog rasau tai, ka isgyvenu, nes prisipazint, kad esu silpna ir tikrai nenuolanki yra sunku. visgi manau, kad tai duoda man stiprybes, nes tada galima giliai ikvepti ir keliaut toliau kasdienybes keliu ir jame atrast tuos deimantelius, kurie suteikia sypsena veidui, ir kurie gali but dalinami kitiems.

Namuose

Siandien Elijas namuose...
Vakar pratrydo darzelyje, o i darzeli galima vesti tik kai vaikas vel kakoja normaliai.
Graziausia, kad ir as nuo jo uzsikreciau.
Kadangi jis bus visa diena namuose, tai nutariau isnaudoti situacija.
Siandien eisim pasikeisti pasa i savivaldybe, nes vaikas turi butinai buti kartu.

Elijas dar nieko nepusryciavo kolkas, bet pilnai ji suprantu, jeigu pilvas gurguliuoja, tai nieko nesinori ir valgyti.

Vakar ejom fotografuotis, tai Elijas i vezima visiskai atsisake sestis.... Jam jau smagiau eiti paciam. Nuostabus jausmas, kai paklausus ar nori i vezima sestis, jis grieztai priestarauja... Smagu, tikrai smagu.

Vakar buvom su juo ir fizioterapijoj- jis grieztai atsisake dalyvauti pasiulytame zaidime - visa kas nauja ir nezinoma maziausiai 10 kartu turi but siuloma pazinti....

Kas dar idomesnio.... Net nezinau.
Sese po Lalandijos yra vos ne priesas - nenori jos net matyt... O sesei brolis - idealas.... Vargsiuke eina jam is paskos ir saukia vardu - lias lias lias.....

Gerai, kad sese isejo i lopseli..

Pasiekimai

Seniai ka berasiau siame bloge, nes nemanau, kad kas nors labai ji skaito.

Kadangi laikas bega vistiek neimanomai greitai, Elijas vistiek vystosi, tai galiu aprasyt jo dabartinius pasiekimus.

Man atrodo, kad jis vystosi labai labai pamazele. Ir tie jo pasiekimai yra labai menkuciai, taciau as turiu tendencija sumenkint jo pasiekimus, tad geriau juos surasyti ir sitaip pamatyt, kiek daug jau jis pasieke

Vakar Ipade radau metu senumo filmukus ir akrtu su vyru juos ziurejom. Is tiesu, jis jau daug pasieke.

dabar jis jau ir pats atsistoja, kaip ir priklauso maziems vaikams. Net keista matyt ta ilga kuna bandant atsistot kaip mazyliai stojasi, remiantis su rankomis... Bet jis jau atsistoja, kartais tos silpnos kojeles neatlaiko, bet gan daznai jam tikrai pavyksta islaikyti pusiausvyra.
Elijas jau vaiksto, nors ir sunkiai, bet vaiksto. Rankos pakeltos, kad geriau islaikyt pusiausvyra, bet jis vaiksto pats. Dar nebegioja, bet jau kartais ijungia pagreiti.

Kazkuri vakara atejo man padeti istustinti indaplove - pradejo imti savo dideliais pirstukais irankius ir man duot, kad as ideciau i stalciu.
Vakar pats nuejo i vonia, atsistojo ant suolelio ir pradejo mane kviesti ubaudamas. Atejau paziuret, ko jis ten toki triuksma kelia, o jis mat uzsimane rankas nusiplaut....
Po to nulipes nuo suolelio nuklibinksciavo iki skalbimo masinos ir pradejo det rubus i ja.... nu ir ka, abu bendrom jegom pakroveme masina ir pradejom skalbti rubus.

Deja, kad ir kokie nuostabus butu tie mazuciai pasiekimai, atsilikimas yra nemazas - vis dar pats nevalgo kieto maisto ir absoliuciai nekramto nieko. Vis dar gyvename kosemis.

Elijas is savivaldybes gavo galimybe lankytis karta per menesi pas kita seima - mums tai tikra atgaiva, nes jo buvimas pas mus tikrai labai labai mus visus sekina.
Toje seimoje jis pats ir dantis valosi ir pats valgo sakute trinta maista.
Deja, kai grizta namo, visi jo pasiekimai tiesiog isgaruoja kaip ryto rukas.

Dar vienas pozityvus dalykas, paprasius,kad pabuciuotu, jis prisiglaudzia ir apkabina.
Saunuolis vaikas

Tai tiek siam kartui

Tuoj man trys

Net nemaciau, kad sis dienorastis buvo skaitomas. Ir nemazai skaitomas. Vadinasi verta rasyti apie Elijo kasdienybe, pasiekimus ir vargelius....
Kita savaite Elijui sukaks 3. Niekaip nesuvokiu, kad jau trys metai prabego.
Bet kartu ir suvokiu, nes pradejau gyvent kitaip. Gal kitaip i situacijas ziuret.

Elijas. Dar mazas vaikelis, bent jau mano akyse mazas, ypac kai serga ir namuose sedi su auksta tamperatura. Taciau vakar pasiemiau fotoaparata ir pabandziau padaryt keleta jo nuotrauku..... Juk jis jau tikras vaikas.....
Nebutu Daunas, butu kitaip.... O dabar yra kaip yra.... Bet vistiek..... Vakar ziuredamas man i akis stovejo pats nesilaikydamas i tecio sukurta virykle....

Ir man vakar dasuto, kad tol kol jis pats nevaikstp, as vis isivaizduoju, kad jis dar mazas bejegis padaras.

O tai,kad jau rodo charakteri, kad pradejo rodyti pirstu ko nori ir reikalauti valgyti man tai tarsi normalu.... O juk tai nera normalu.... Tai yra jau dideli pasiekimai....
Pasiekimai, kurie rodo, kad nepaisant kalbos trukumo, jis supranta danu kalba, kas jam sakoma.


Kartais kai isiuntu ant jo, kad jis mane musa ( nes privalo daryti tai ka as liepiu)  pradedu burbuliuot lietuviskai.....ziuri klausianciom akim.... O paskui pastatytaz ant  keitimo stalo glosto man plaukus ir saukia ..... Aaaaaa
Tipo nepyk ant manes..... Labiausiai tai sirdi dziugina, kai sesei savo kiski duoda...nu nors paimk ji ir pamesk iki dangaus....

O siaip siandien vedziausi as ji i taksi, kai vaziavom i vaiku terapija, nes visgi jau didelis vaikas ir jau jis sveria 14 kg. Sunku jau man ji tampyti, mano kunas visiskai atsisako....
Kartais spjaunu i kuno signalus, ir darai ka reikia daryt, bet paskum reikia uz tai atmoket,tad dabar Elijas daugiau pats eina, as ji tik prilaikau....

Iki savarankisko vaiksciojimo dar tolokai..... Kadangi yra ypatingai hypermobilus, tai ir kojas kreivai stato, ir balanso nera.... Bet tai juk igyjama..... Taip, kad treniruojamies.
Vis dar nekramto maisto.... Rytoj reikes uzsakyt specialius kramtukus, kad gal kaip nors ismokytume ji kramtyti maista...
Nes jau viena blenderi sunaikinom... O ir tos koses tiek iki gyvo kaulo dasiede...
O dabar kadangi jam bus trys, tai ateme net maitinima darzelyje. Nuo vasario 1 pats turi nestis priespieciu dezute....


Ech.... Eina ozelis, nesa vargeli..... Taip ir as .....