Ieva paliko komentara, kuris visgi suteike minciu pamastymui....
Istrigo zodziai oriai, karaliskai.
Butent sie zodziai sukele jausmu audra, nes tikrai nesijauciu, kad turiu jegu ir stiprybes nutylet, kad jauciuosi suniskai ir slyksciai.
Pamenu musu destytoja Alma Stasuleviciute karta per paskaita apie lytini auklejime tikybos pamokose aiskino, kaip lytiskuma reikia pateikti paaugliams.
Paskaita istrigo del vieno posakio - nuplesti kauke netikrai vertybei.
Gal del to ir vis parasau si bei ta cionai, nes noriu nuvainikuoti ta suvokima, kad yra tabu kalbet apie savo jausmus, tabu kalbet, kad nekenciu savo vaiko negalios, bet myliu ji is visos savo sirdies.
Tabu, kad kartais yra sunku, labai sunku isgyventi sia diena, nes nesijauciu gerai. Tabu, kad negalima atvirai kalbet apie isgyvenimus ir apimancias emocijas, nes jos neatitinka visuomenes normu....
TAIP, yra sunku gaut neigalu vaika. TAIP, as nesijauciu, kad jis vertas gyventi si gyvenima ir buti nuolat priklausomas nuo kitu.TAIP, NEKENCIU BEPRASMISKOS GENETINES KLAIDOS.
Ir visa ta parasius, vistiek MYLIU savo sunu nes jis gi nera kaltas del to.... Niekas nera kaltas, bet silpnumas gi zmogaus dalis, ir ta reikia priimti nuolankiai ir pagarbiai.
ypac, kai tas silpnumas yra manes pacios dalis.
Galbut atrodys, kad teisinuosi, ne, tiesiog rasau tai, ka isgyvenu, nes prisipazint, kad esu silpna ir tikrai nenuolanki yra sunku. visgi manau, kad tai duoda man stiprybes, nes tada galima giliai ikvepti ir keliaut toliau kasdienybes keliu ir jame atrast tuos deimantelius, kurie suteikia sypsena veidui, ir kurie gali but dalinami kitiems.
Istrigo zodziai oriai, karaliskai.
Butent sie zodziai sukele jausmu audra, nes tikrai nesijauciu, kad turiu jegu ir stiprybes nutylet, kad jauciuosi suniskai ir slyksciai.
Pamenu musu destytoja Alma Stasuleviciute karta per paskaita apie lytini auklejime tikybos pamokose aiskino, kaip lytiskuma reikia pateikti paaugliams.
Paskaita istrigo del vieno posakio - nuplesti kauke netikrai vertybei.
Gal del to ir vis parasau si bei ta cionai, nes noriu nuvainikuoti ta suvokima, kad yra tabu kalbet apie savo jausmus, tabu kalbet, kad nekenciu savo vaiko negalios, bet myliu ji is visos savo sirdies.
Tabu, kad kartais yra sunku, labai sunku isgyventi sia diena, nes nesijauciu gerai. Tabu, kad negalima atvirai kalbet apie isgyvenimus ir apimancias emocijas, nes jos neatitinka visuomenes normu....
TAIP, yra sunku gaut neigalu vaika. TAIP, as nesijauciu, kad jis vertas gyventi si gyvenima ir buti nuolat priklausomas nuo kitu.TAIP, NEKENCIU BEPRASMISKOS GENETINES KLAIDOS.
Ir visa ta parasius, vistiek MYLIU savo sunu nes jis gi nera kaltas del to.... Niekas nera kaltas, bet silpnumas gi zmogaus dalis, ir ta reikia priimti nuolankiai ir pagarbiai.
ypac, kai tas silpnumas yra manes pacios dalis.
Galbut atrodys, kad teisinuosi, ne, tiesiog rasau tai, ka isgyvenu, nes prisipazint, kad esu silpna ir tikrai nenuolanki yra sunku. visgi manau, kad tai duoda man stiprybes, nes tada galima giliai ikvepti ir keliaut toliau kasdienybes keliu ir jame atrast tuos deimantelius, kurie suteikia sypsena veidui, ir kurie gali but dalinami kitiems.
