2014-07-14

liepa

Net nustebau pasitikrinusi, kad buvo daug perziuru siame dienorastyje.

Net nesitikejau, kad visgi sis dienorastis yra sekamas.

Viena is naujesniu sunaus nuorauku....

Vakar vyras pasake man, paziurek, koks jis jau didelis.
Ir tikrai, musu sunus jau didelis vaikas. Jo kunas jau didelis, pasidare sunkus. Ypac jeigu kartais reikia pakelti ji, tai nugara nudiegia kaip reikiant ir paskui skauda keleta dienu. Vis pamirstu, kad jau sveria daugiau nei  18 kg.

Kaip jis vystosi... Ogi pamazele.
Labai didelio progreso kaip ir nera. Taciau pamazele pradeda suprasti danu kalba. Labai dziaugiuosi, kad logopede suorganizavo visus aplink ji esancius zmones i grupe. Sitaip daug daug greiciau eina gaut informacija. Sitos grupes deka palengvejo, nes suzinojom, kokius zenklus jis naudoja ir kaip jis juos rodo....

Zenklu kalba bendraujame, ir frustacija del to, kad as jo nesuprantu, ko jis nori pasidare mazesne.
O ir Elijui daug smagiau, kad mes ji suprantame.
Deja, tariamoji kalba nesivysto. Bet svarbiausia, kad jis pradeda suprasti kalba ir jau gali isreiksti savo norus ir poreikius.

Elijui kita menesi sukaks 4 metai ir 6 menesiai.

Jo atsilikimas gan aiskus, jis visiskai nekramto maisto, tik ryja.
Is tariamosios kalbos yra tik keletas garsu, kurie pagal intonacija yra - Hej, far og mor ( labas, tevas ir motina)

Didziulis pasiekimas - pradejo eiti gan gerai, ir pradejo pats eiti laiptais. Kai buna geros nuotaikos, pats isikeberioja i autokedute.
O daugiau - viskas tas pats. Vis dar su sauskelnem, vis dar pats nevalgo, vis dar reikia nuolatines suaugusiojo prieziuros.

Facebooke radau toki komentara:

I zmones su Dauno sindromu reikia ziureti ne akimis, bet sirdimi.

Ta ir stengiuosi daryti, kasdien.

Kazkuria diena man toptelejo mintis - Elijas man yra mano Tabernakulis. Nes su juo praleidziu daug laiko, o suvokimo vis dar nera. Tad mano laikas yra aukojimasis CIA IR DABAR,  nesuvokiant, nesuprantant, bet BUNANT DABARTYJE.